Kun. Felicijonas Lelis Italijoje, XX I ketv.

Kun. Felicijonas Lelis Italijoje, XX I ketv. Nuotraukos autorius T. Toncker. Nuotrauka saugom Kretingos muziejuje, inventoriaus numeris: KM GEK 22705

Šiandien atvykę į Krekenavos miestelį turistai ar tiesiog paprasti krašto gyventojai gali pamatyti ant „senosios” (ar Krekenavos parapijos parapijos klebonija tikrai yra „senoji”, sužinosite vėliau) mūrų kabančią akmeninę lentą, kurioje įamžintas Pirmojo pasaulinio karo metais čia gyvenusio garsaus lietuvio J. M. Maironio atminimas. Užėję į bazilikos šventorių rastu ant medžio kabančią medinę lentą, kuri skirta tam pačiam Maironiui. Pastarajam atminimo ženklas yra ir bazilikos viduje. Šalia miestelio esančiame Varnakalnyje yra „Maironio suolelis”. Norėdami internete sužinoti daugiau informacijos apie Krekenavos istoriją daugumoje rastų šaltinių pabrėžiamas faktas, kad čia gyveno Maironis. Tai nekeltu didelės nuostabos, juk J. M. Maironis - viena garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių. Tačiau gaila, kad didžiųjų asmenybių kultas dažnai užgožia mažiau žinomus, nors daug nuveikusius žmones. Taip nutiko su XX a. 4 deš. Krekenavoje gyvenusiu kunigu, kuris liko „nepastebimas” už Maironio „nugaros”, tai Felicijonas Lelis (Lialis).
Iki Krekenavos…
Felicijonas Lelis gimė 1870 m. sausio 13 d. Pumpėnuose, dabartiniame Pasvalio raj. Baigęs mokyklą 1889 įstojo į Kauno kunigų seminariją. Būdamas studentu F. Lelis įsijungė į slaptą klierikų Šv. Kazimiero draugijos veiklą. Tikėtina, kad ten susipažino su J. Tumu - Vaižgantu. 1892 vasario 29 d. sėkmingai baigęs seminariją buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas Kauno Švč. Trejybės vikaru, o nuo 1894 m. - Kauno tvirtovės (?) įgulos katalikų kareivių kapelionu. Tačiau juo buvo neilgai. Tais pačiais 1894 m. kariuomenės buvo apkaltintas politiniu nusižengimu ir dviems metams uždarytas į Kretingos vienuolyną (nuo 1894 m. gegužės mėn. 24 d.). Dar prieš uždarymą vienuolynan organizavo katalikiško žurnalo „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga” leidybą. Būdamas Kretingoje pradėjo organizuoti naujo laikraščio leidybą, kreipėsi į tokius asmenis, kaip A. Jakštas, J. Tumas, kviesdamas bendradarbiauti. F. Lelis laikraštį pavadino „Tėvynės sargu”. Pirmas laikraščio numeris buvo išspausdintas 1896 m. sausio mėn. Tilžėje 2000 egz. tiražu. Kartu su F. Leliu prie šio laikraščio atsiradimo daug prisidėjo ir kun. Kazimieras Kazlauskas, kuris pirmuosius numerius slapta nugabeno į Tilžę. Padedant daugiau knygnešių visas tiražas buvo nuneštas į Kretingą. Laikraščiams slėpti buvo įrengta speciali slėptuvė vienuolyno jaujoje. Negalėdamas niekur išvykti F. Lelis vienuolyne organizavo ir laikraščio platinimą. Vedami įtarimo žandarai kelis kartus atliko kratas, bet laikraščių nerado. Baigiantis tremties terminui ir sumažėjus budrumui F. Lelis sumanė iškeliauti anksčiau laiko. Persirengęs kitais rūbais kunigas patraukė į Palangą, kur norėjo tartis dėl laikraščio redagavimo perleidimo Juozui Vizbarui, bet žandarams jį susekus kalinimo laikas buvo pratęstas dar vieneriems metams. 1897 m. išėjus iš vienuolyno, laikraščio redagavimą perdavė J. Tumui, o kiek vėliau buvo paskirtas Kupiškio parapijos vikaru. Gyvendamas Kupiškyje taip pat nevengė tautiškos veiklos, sukūrė platų knygnešių tinklą, mokė jaunimą lietuviškai rašyti, organizavo slaptus vaidinimus. Gautus nelegalius laikraščius platindavo ne tik vietinėse apylinkėse, bet siųsdavo Peterburge gyvenusiam knygnešiui J. Zaukai. 1904 buvo perkeltas į Saudininkų filiją. Panaikinus spaudos draudimą kunigavo Antašavos, Budrių, Alizavos filijose. Nuo 1925 m. klebonavo Papilio, Velykių parapijose. Nuo 1934 m. - Krekenavos parapijos altarista.
Metai praleisti Krekenavoje…
Ilgą laiką Krekenavos parapija priklausė Žemaičių vyskupijai. Situacija pasikeitė 1926 m., kai parapija buvo priskirta naujai įkurtai Panevėžio vyskupijai ir jos ganytojui vyskupui Kazimierui Paltarokui. Parapijai finansiškai stiprėjant ir atsiradus poreikiui ilgametis Krekenavos klebonas Boleslovas Baronas 1933 m. pradėjo rūpintis altarijos įkūrimu. Būtent minėtos institucijos įkūrimas atvėrė galimybę Krekenavoje apsigyventi kunigams emeritams, kurie dėl savo amžiaus būdavo atšaukiami nuo kunigystės. Taip į Krekenavą atvyko ir Felicijonas Lelius.
Panevėžio vyskupijos kurijos archyve yra saugomas pluoštas Krekenavos parapijos dokumentų, viso - 242 vnt. Dokumentų chronologija apima XVIII - XX a. Iš viso šio masyvo yra 7 dokumentai suteikiantys galimybę atkurti F. Lelio gyvenimo Krekenavoje akimirkas. F. Lelius savo pareiškime skirtame Panevėžio Vyskupijos kurijos kunigų invalidų ir emeritų kasos Panevėžio dekanato komitetui, kuris tikėtina buvo sudarytas 1934 m. pradžioje teigia, kad Panevėžio vyskupijos kurijos nurodymu 1933 m. gruodžio mėn. 12 d. buvo atšauktas iš klebono pareigų ir 1934 m. sausio mėn. 16 d. persikėlė į Krekenavos altariją. Tą paliūdija ir 1934 m. vasario mėn. 3 d. rašte Panevėžio vyskupijos dekanas teigdamas, kad vykdant kurijos paliepimą vasario 1 d. į altariją įvedė Felicijoną Lelių ir perdavė visus būtinus dokumentus. Apie tai, kaip atsirado altarija, jos būklę plačiau nekalbėsime, užtenka paminėti, kad altarija buvo šalia seniausios žinomos klebonijos [kairysis šios klebonijos fligelis išlikęs - D.R.]. Altarijos vietoje stovi šiandieninė klebonija. Minėtame pareiškime F. Lelius skundžiasi komitetui dėl turimų menkų pajamų ir prašo suteikti mėnesinę 150 lt. dydžio pašalpą. Kitame, 1934 m. sausio mėn. 28 d. rašytame pareiškime jis skundžiasi, kad altarijos sodyboje trūksta pastatų kur būtų galima laikyti malkas, ūkio rakandus, gyvulius. Todėl prašo aukščiau minėto komiteto skirti lėšų pastatyti tvartą, pavasarinę ir malkinę. Altaristui komiteto atsakymo teko palukėti, nes Panevėžio vyskupijos dekano teigimu „dekanatinio komiteto kadencija buvo pasibaigusi, tai buvo laukta naujo komiteto išrinkimo”. Minėtas komitetas buvo išrinktas 1934 m. balandžio mėn. 30 d. į kurio sudėtį įėjo Krekenavos klebonas B. Baronas ir altaristas F. Lelis. Tačiau dekanas toliau pažymi, kad svarstyti pareiškimus, kurie liečia abu anksčiau minėtus narius buvo paskirti Naujamiesčio ir Upytės klebonai bei kun. J. Kirna. Pastarieji nusprendė skirti iki 700 lt. Krekenavos altarijos ūkinių pastatų statyboms ir suteikti 100 lt. mėnesinę pašalpą F. Leliui. Kaip klostėsi statybų reikalai galime matyti iš 1935 m. vasario mėn. 14 d. F.Lelio sudarytos ataskaitos, kuri buvo skirta minėtam komitetui. Joje išskirti atlikti darbai ir jiems išleistos pinigų sumos. Ataskaitoje rašoma, kad „1934 m. balandžio 21 d. altarijos sodyba nuo gatvės užtverta ąžuolinėmis stakėtomis Krekenavos klebono - kanauninko lėšomis <….> balandžio 24 d. už pastatymą iš senų lentų vištynyčios [vištidės - D.R.]… <…> rugsėjo mėn. 29 d. užbaigta statyti tvartelį ilgio 4 metr. 50 cntr., pločio 4 metr. Ant mūrinio pamato, iš senosios klebonijos likusių eglinių rąstelių ir daržinėlę be pamatų… <…> šių trobesių pastatymas ir medžiaga įkainuota… 500 lt.”. Iš ataskaitoje paminėtų pastatų ir jiems pastatyti išleistos sumos galime pastebėti, kad altaristo gyvenimas 1935 m. smarkiai pagerėjo ir tapo patogesnis. Paskutinis dokumentas, kuris siejamas su F. Lelio gyvenimu Krekenavoje yra 1937 m. liepos mėn. 7 d. Panevėžio vyskupijos kurijos bažnyčios turtų valdymo tarybos raštas, kuriame teigiama, kad paskutiniajame tarybos posėdyje buvo svarstytas F. Lelio raportas parašytas tų pačių metų birželio 9d. Tarybos teigimu, pastarajame raporte suminėti altarijoje esantys nepatogumai, kurie neleidžia altaristui patogiai gyventi ir pabrėžiamas ginčas kilęs tarp su Krekenavos klebonu B. Baronu dėl rūsio panaudos [rūsys išlikęs - D.R.]. Vėliau F. Lelis buvo iškeltas ir mirė 1949 m. liepos mėn. 17 d. Velžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.
Panevėžio apskrities Petkevičaitės Bitės bibliotekos fonduose saugomos dvi nuotraukos, kuriose užfiksuotas F. Lelis Krekenavoje. Pirmoje nuotraukoje matosi daug už stalo susėdusių žmonių, per viduri sėdi Krekenavos klebonas Boleslovas Baronas, o iš kairės pirmas - Felicijonas Lelis. Kitoje nuotraukoje, spėjama - darytoje tuo pačiu metu, matosi kieme už stalo sėdintys penki asmenys, o per viduri - F. Lelis. Tai yra unikalios nuotraukos, kuriose įamžinta ši, daug Lietuvai nusipelniusi asmenybė. Viso žinomos tik keturios jo fotografijos.
Iš visko kas aptarta aukščiau, galime daryti išvadą, kad Krekenavoje mažiausiai tris metus gyvenęs Felicijonas Lelis yra visai Lietuvai ir atskirai Krekenavos parapijai nusipelnęs žmogus, kurio atminimas yra visų mūsų tautiečių bendras reikalas. Tačiau pradžia turėtų kilti tose vietose, kur jo tiesiogiai gyventa ir likę autentiškų pėdsakų. Viena iš tokių vietų - Krekenava.

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai



Vardas (privalomas)

El. paštas (privalomas)

www

Dėstyk savo mintis.